- šmurkš
- šmùrkš interj. NdŽ, šmur̃kš NdŽ; Rtr, KŽ žr. šmurkšt: 1. Pelė šmurkš į urvelį ir įlindo Gršl. Lapė šmurkš po lova M.Valanč. Kiškelis šmurkš! šmurkš! terp žmonių inlindo BsPII304. Šmurkš! Petras ir inlindo terbon BsPII194. Trys arkliai šmur̃kš i nuskendo i nebišplaukė Jdr. Ožkelė šmurkš ir palindo po papečkio LTR(Krp). Iš užpakalio šmùrkš pro tarpą ir pabėgo KlvrŽ. 2. Šmurkš pirštines į kišenę i sukišo Šts. Ans sau tus piningus atkasė, sau šmur̃kš tus piningus į antį Jdr. 3. Aš tiktai šmùrkš iš to savo lazdynalio Pln. Šmur̃kš iš akių i prapuolė Jdr. Išgirdusi tus žodžius, duktė šmurkš spruko oran ir kaip pelelė po šluota pasislėpė M.Valanč. 4. Ji šmurkš žiedą ir užsimovė ant piršto LTR(Škn). Kiek čia trunki nulupti žilvitį, paėmęs šmùrkš šmùrkš, ir nusmauki skūrą Vvr. 5. žr. šmurkšt 6: O daba čia eita an greitųjų, daba čia šmùrkš šmùrkš puslitaris – nebėra Jdr. 6. žr. šmurkšt 7: Tie tėvai kaip išmirė, ans šmur̃kš tą gyvenimą i pardevė Jdr. 7. žr. šmurkšt 8: Kaip parvažiavo dvaran, [ragana] uosto – šmurkš šmurkš BsPII86(Tlž).
Dictionary of the Lithuanian Language.